Būsto atnaujinimui-valstybės ir ES parama 

Išgirdus, kad kažkas vertingo tapo nemokama, dažnai tokią žinią palaikome reklaminiu triuku ar apgaule. Kartais – visai be reikalo. Šiuo metu senos statybos daugiabučių namų gyventojai turi galimybę atnaujinti būstą ir gauti lengvatines paskolas.

Kalėdiniais pasiūlymais ar akcijomis čia nekvepia – paramą gyventojams skyrė valstybė ir Europos Sąjunga todėl apsigaus šį kartą nebent atsisakantys pasinaudoti skiriamais pinigais. Norintiems sužinoti, iš kur ir kam skiriama Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programa – svarbiausia informacija ir galimybė užduoti klausimus.

Kas skiria finansavimą daugiabučių atnaujinimui?

Maždaug 96 proc. visų daugiabučių namų Lietuvoje yra statyti iki 1993 – ųjų metų, todėl jų fizinė būklė bloga – namai

pralaidūs šilumai, senos ir neefektyvios šildymo ir vandens sistemos, kiauri stogai, plyšiai sienose ir languose, perpučiami balkonai

Tokiems pastatams būtinas atnaujinimas, tad siekiant jį paspartinti šiuo metu įgyvendinama Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizacijos) programa.Lėšos skiriamos iš įvairių šaltinių: Europos Sąjungos (ES), valstybės ir gyventojų.

JESSICA iniciatyvą įkūrė Europos Komisija ir Europos investicijų bankas (EIB), bendradarbiaudami su Europos Tarybos plėtros banku (CEB). Visas iniciatyvos pavadinimas – Joint European Support for Sustainable Investment in City Areas (liet. „Bendra parama tvarioms investicijoms į miestų teritorijas“).

Iniciatyva leidžia Europos Sąjungos valstybėms narėms investuoti dalį joms skirtos Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos į Miesto plėtros fondus.Lietuvoje ES lėšomis prisidedama iš Europos regioninės plėtros fondo, pagal priemonę „JESSICA kontroliuojantysis fondas“. Mūsų valstybė – viena pirmųjų Europos Sąjungoje, pasitelkusi JESSICA iniciatyvą energijos vartojimo efektyvumui didinti.

Kam skiriama parama, ir koks jos dydis?

Visi iki 1993 - ųjų metų pastatyti namai, kuriuose yra bent 3 butai, gali dalyvauti atnaujinimo programoje ir gauti reikiamą finansavimą. Modernizacijos rezultatai – ar atnaujinus būstą sumažėja jo pralaidumas šilumai, ar pagerėja energinis efektyvumas – tiesiogiai lemia, kokia parama gali būti suteikta.

Prieš pradedant rengti reikiamus dokumentus, namo administratorius ar bendrijos pirmininkas turėtų pasikviesti specialistą, nustatantį namo energinio efektyvumo klasę (nuo A iki G).

Labai geros būklės namas priskiriamas A klasei, o blogiausią būklę nusako G klasė. Jeigu apžiūrėjus namą jo energinio naudingumo klasė mažesnė nei D, o baigus visus atnaujinimo darbus ji pakyla iki D ir aukščiau, tuomet taikomos tokios finansavimo ir lengvatų formos:

- Lengvatinė paskola su 3 proc. fiksuotomis palūkanomis visam 20 metų kreditavimo laikotarpiui. Paskola grąžinti pradedama tik užbaigus daugiabučio atnaujinimo darbus.

- Jei po namo atnaujinimo skaičiuojamos energijos sąnaudos sumažėja 20 proc., grąžinama 15 proc. investicijų už atliktus rangos darbus).

- Jei po daugiabučio namo atnaujinimo skaičiuojamos energijos sąnaudos sumažėja ne mažiau 40 proc. – nuo 2012 - ųjų m. sausio 1 d. bus grąžinama 30 proc. investicijų už atliktus rangos darbus.

- Atnaujinus daugiabutį namą, projekto parengimo ir techninės priežiūros išlaidos kompensuojamos 100 proc. (nuo 2014 m. sausio 1 d. – 50 proc.).

- Projekto įgyvendinimo administravimo išlaidos kompensuojamos 0,35 Lt/kv. m nuo modernizuojamo pastato naudingo ploto. Šis atlygis gali būti mokamas ne daugiau kaip trejus metus, nuo steigiamojo susirinkimo pradžios iki surašius statybos užbaigimo aktą.

Nepasiturintiesiems – nemokamas būsto atnaujinimas

Tiems, kieno pajamos mažiausios – už būsto atnaujinimo darbus mokėti nereikės. Valstybė ir Europos Sąjunga 100 proc. finansavimą skiria visiems asmenims, turintiems teisę į kompensaciją už šildymą.

Tad pensinio amžiaus žmonės, bedarbiai, nepasiturinčios šeimos ir vieni gyvenantys asmenys gali ryžtingai dalyvauti būsto atnaujinimo įgyvendinimo programoje – jų paskolas būsto atnaujinimui grąžins valstybė. Valstybė taip pat gauna naudą kompensuodama išlaidas socialiai remtiniems asmenims, nes atnaujinus daugiabutį namą šildymo išlaidos ženkliai sumažėja, o tai reiškia, kad reikia mokėti ir mažesnes kompensacijas už šildymą.

Nustatyta, kad valstybės remiamos pajamos vienam šeimos nariui sudaro 350 litų. Tuomet, pavyzdžiui, 4 asmenų šeimai jos siekia 1400 litų. Kompensacija už šildymą suteikiama tuomet, kai bendros šeimos pajamos neviršija valstybės remiamų pajamų arba jeigu už šildymą reikia išleisti daugiau kaip penktadalį (20 proc.) skirtumo tarp realių šeimos pajamų ir valstybės remiamų pajamų.

Norint, kad valstybė padengtų visas išlaidas už Būsto atnaujinimo paskolą

bei palūkanas, darbingo amžiaus gyventojai turi kas tris mėnesius, o pensininkai – kas šešis – pateikti pažymą, suteikiančią teisę į lengvatinį šildymo mokestį.

Jeigu šeima mokėjo paskolą už būsto atnaujinimą, vienam iš jos narių netekus darbo ir įgijus teisę kompensacijai už šildymą, paskola ir palūkanos bus mokamos valstybės lėšomis. Ir atvirkščiai – susiradus darbą ir šeimos pajamoms viršijus nustatytas normas, paskolą šeima turės mokėti pati.

Lietuvoje pagal senąjį finansinį modelį atnaujinti 397 daugiabučiai namai, pagal JESSICA iniciatyvą šiuo metu dalyvauja 150. Daugiausia būstų atnaujinta Vilniuje, Panevėžyje, Tauragėje, Kaune, aktyviau dalyvauti pradeda ir mažesni miestai. Šiuo metu interneto svetainėje www.atnaujinkbusta.lt vyksta „Geriausiai renovuotų daugiabučių“ konkursas. Kviečiame susipažinti su įvairiuose šalies miestuose atnaujintais pastatais.

Užduokite klausimus

Turite klausimų dėl būsto atnaujinimo, teikiamo finansavimo ir jo sąlygų? Išsklaidykite abejones – siųskite klausimus adresu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai , ir Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros (BUPA) specialistai Jums atsakys. Klausimai ir atsakymai bus skelbiami šio straipsnio pabaigoje ketvirtadienį, gruodžio 8 dieną. Daugiau informacijos apie Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizacijos) programą – www.atnaujinkbusta.lt ir nemokamu telefonu 8 800 200 12.

(straipsnis iš bustas.lt)

Kodėl atsiranda pelėsis?

Dažniausia pelėsių atsiradimo pagrindinė priežastis  yra nepakankamas patalpų vėdinimas. Daugiabučiuose namuose įrengti vėdinimo kanalai dažnai būna užsikimšę ar uždengti specialiai(kad šilumos neištrauktų).To pasekoje patalpoje susidaro padidintas santykinis oro drėgnumas(60%ir daugiau). Žemėjant lauko oro temperatūrai stiklų paviršiai ir angokraščiai atvėsta labiausiai (pasiekia rasos taško temperatūrą), todėl šalčiausiuose sienos vietose apie langus gali pradėti kondensuotis ore esantys vandens garai. Vanduo įsigeria į sienos konstrukciją. Tam ciklui kartojantis, dažnai ir nesant pakankamo vėdinimo, garantuojančio atsiradusios drėgmės pašalinimą iš sienos, ji įmirksta tiek, kad pradeda prarasti savo šilumos izoliacines savybes. Peršalimo vietose formuojasi “šalčio tiltai”. Tai dar labiau skatina vandens garų kondensavimąsi ir kitus nepageidaujamus reiškinius. Tokius kaip pačios sienos konstrukcijos ir pirmiausia jos vidinės apdailos ardymą.

Šis procesas iš esmės sėkmingai vyksta visur kur yra drėgnos sienos. Todėl, kai patalpos yra nepakankamai vėdinamos ir šildomos, o patalpoje ant sienų paviršių pastebima drėgmė tai reiškia tik viena, kad susidaro “šalčio tiltai”. To priežasčių gali būti ir daugiau:- vanduo patenkantis ant sienos iš lauko pusės dėl neteisingo parapeto skardinimo (ypač daugiabučių viršutiniai aukštai), netvarkingų lietvamzdžių, blokiniuose namuose nesandarios siūlės, sienos konstrukcijų defektai (nėra garo izoliacinio sluoksnio, paprasčiausias brokas) ar tiesiog nepakankama išorinių sienų varža.

Pastebėjus drėgstančias išorines sienas (kampai, angokraščiai…) iškarto būtina išsiaiškinti to priežastis ir jas pašalinti. Šias patalpas būtina intensyviau vėdinti, o pereinamuoju ar žiemos laikotarpiu ir šildyti iki pilno sienų konstrukcijos išdžiovinimo. Tai kainuoja, bet, patikėkite, žymiai mažiau negu sunaikinti atsiradusius pelėsius ir padaryti bute naują apdailą.

Kaip panaikinti pelėsius?

Pirmiausia apipelijusį paviršių būtina kruopščiai nuplauti karštu vandens su sodos ir skalbimo miltelių tirpalu (10% koncentracijos). Grybeliai bijo šarminės aplinkos ir žūsta. Vėliau nugrandžius pelėsių likučius reikia papildomai dezinfekuoti 5% vario sulfato(sodrios mėlynos spalvos kristalai pardavinėjami sodo prekėse) tirpalu arba fungicidais. Tai atlikti būtina labai sąžiningai, nes palikus grybelio židinius jis atsinaujins iš naujo. Tik įsitikinus, kad grybelis pilnai sunaikintas ir pilnai išdžiovinus sienų konstrukciją galima pradėti sienų paviršių paruošimą apdailos darbams.

Deja, netgi viską atlikus gerai niekas negali garantuoti, kad pelėsis po kiek laiko vėl neatsiras, jeigu nebuvo išsiaiškinta ir pašalinta tikroji pelėsio atsiradimo priežastis ar nebus tinkamo patalpų vėdinimo.

Ką daryti , kad pelėsis neatisrastų ?

 Languose montuojamų paprastų vėdinimo sistemų funkcionavimas ir pro juos pritekančio švaraus oro kiekis priklauso nuo atmosferinio slėgio pokyčių, temperatūros, vėjo ir patalpose įrengtos ištraukiamosios ventiliacijos. Todėl pasirinktas vėdinimo būdas ne visada gali garantuoti komfortišką mikroklimatą patalpose.

 Plastikiniai langai pasižymi ypatingu sandarumu ko neturėjo jokie senieji langai. Todėl netgi mažas vėdinimasis priklausys tik nuo Jūsų veiksmų.

 Pirmiausia įsitikinkite ar Jūsų buto ventiliacijos kanalai gerai funkcionuoja(priglauskite paprastą mokyklinio sąsiuvinio lapą prie ventiliacijos angos-paleidus jis turi pats nenukristi)Jei trauka per maža reikia aiškintis to priežastis.
 Virtuvėj verdant valgį būtinai įjungite ištraukiamają ventiliaciją.
 Stenkitės duris tarp patalpų laikyti atdaras.(Taip oras bent jau patalpų viduje geriau cirkuliuos)
 Vėdinti patalpas intensyviai būtina keletą kartų per dieną, o pastovų oro pritekėjimą reikia garantuoti naudojantis mikroventiliacija arba orlaide. Kai lauko oro temperatūra žemesnė kaip –10C (minus dešimt laipsnių) rekomenduojama patalpas vėdinti trumpalaikiai plačiau atidarant langų varčias, kas žymiai efektingiau sumažina patalpų santykinį oro drėgnumą, bet neleidžia atvėsti patalpos daiktų paviršiams. Taip vėdinant patalpas sutaupoma nemažai šilumos energijos, nes oro šiluminis talpumas yra žymiai mažesnis už patalpos daiktų ar statybinių konstrukcijų.

Taip pat galima naudoti buitinius drėgmės surinkėjus.


Kodėl rasoja langai iš vidaus?


 Dažniausia to  priežastis ta pati drėgmė. Dažniausia pasitaiko senesnės konstrukcijos plastikiniuose languose-rėmai trijų kamerų,siauri,iki 60mm,stiklo paketas be selektyvinės dangos.

 Ką daryti , kad langai nerasotų ?

 Kovos būdai analogiški  kaip ir kovojant su pelėsiu .
 Be to patartumėme pasikeisti jei ne visą langą, tai bent stiklo paketą. Naujos kartos stiklo paketai iki 7 kartų šiltesni už paprasto stiklo paketą.

Kodėl rasoja langai iš išorės?


Kondensto atsiradimas išoriniame stiklo pakete dažniausia atsiranda ant trijų stiklų paketų su dviem selektyvinėm dangom ,kartais pasitaiko ir ant dviejų stiklų paketo su trečios kartos selektyvu bei užpildytu inertinėmis dujomis.
Turi didesnį polinkį rasoti iš šiaurės ar vakarų pusės,turi įtakos ir vandens telkinių artumas.
Bet kokiu atveju tai yra požymis kad įsigyjote tikrai gerus langus.